GEOTERMINIS ŠILDYMAS

Komfortiškas ir ekologiškas šilumos šaltinis – aplinka

Patalpų šildymui, vėsinimui ir karšto vandens paruošimui rekomenduojame naudoti aplinkos šilumą. Komfortas garantuotas. Šildymo sistemą, panaudojant aplinkos šilumą, sudaro šilumos šaltinis (oras , vanduo, žemė), vamzdžių vertikalūs ar horizontalūs kolektoriai, šilumos siurblys ir pastato šildymo sistema (grindinė, radijatorinė, kombinuota).

Profesionalus šilumos išgavimo sistemų projektavimas

Kiekvienam objektui (individualiam namui, pramonės įmonei ir t.t.) šilumos sistemą būtina specialiai suprojektuoti. Projektuotojai turi įvertinti statinio charakteristikas, vietovės geologines-hidrogeologines sąlygas, parinkti šilumos šaltinį ir šildymo sistemos tipą, teisingai sukomplektuoti visą šildymo sistemos įrangą, vesti montavimo darbų autorinę priežiūrą. Tik taip bus garantuotas šildymo sistemos, naudojančios aplinkos šilumą, ilgalaikis funkcionavimas.

Oro šiluma – pigiausia šiluma

Lauko oras yra neriboto kiekio ir visur prieinamas. Deja, krentant lauko oro temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas staigiai mažėja. Naudojant patalpų orą reikalingas pastovus ventiliacijos sistemos darbas. Šilumos siurbliai, išnaudojantys orą kaip šilumos šaltinį, dažniausiai naudojami karšto vandens paruošimui.

Vanduo (paviršinis ir požeminis) – labai geras šilumos šaltinis

Paviršinis vanduo (tvenkinio, ežero) iš esmės labai geras šilumos šaltinis, kurio pagrindiniai trūkumai – žema temperatūra šaltuoju metų laiku ir pakankamo dydžio vandens telkinio (ypač tvenkinio) buvimas. Požeminį vandenį, kaip pastovios temperatūros šilumos šaltinį, galima rasti visur. Sistemoje grunto vanduo įmamas iš vieno vandens gręžinio, po panaudojimo yra nukreipiamas atgal į gruntą (šalia esantį gręžinį) arba išleidžiamas į paviršinius vandenis, kanalizaciją. Naudojant šį šilumos šaltinį apsirūpinama geriamuoju-buitiniu vandeniu, šildomos patalpos ir ruošiamas karštas vanduo. Lietuvoje kai kurios firmos siūlo panaudotą vandenį nukreipti į tą patį gręžinį, iš kurio imamas vanduo. Taip įrengta šildymo sistema bus trumpaamžė ir neefektyvi (išleidžiamas atšalęs vanduo greitai atvėsins eksploatuojamą vandens sluoksnį). Patirtis rodo, kad ir šildymo sistemos, kai vanduo įmamas iš vieno vandens gręžinio ir jį panaudojus išleidžiamas į kitą šalia (už 15-20m) esantį gręžinį, nėra ilgaamžės. Dėl tam tikrų procesų, po kurio laiko antrasis gręžinys nebepriima vandens. Požeminio vandens, kaip šilumos šaltinio panaudojimas, efektyviausias vietovėse, kur yra galimybė nukreipti panaudotą vandenį į paviršinius vandenis (upelį, ežerą, melioracijos griovį ir pan.) ar kanalizaciją. Šilumos siurbliai su tokiu kolektoriu pasižymi ypač aukštais naudingo veikimo koeficientais.

Grunto šiluminės energijos išgavimas – dažniausiai naudojamas šilumos šaltinis

Grunto šiluma (geoterminis šildymas) išgaunama klojant horizontalius (kasamos tranšėjos ir klojami vamzdžiai) arba įrengiant vertikalius vamzdžių kolektorius (pastarieji suleidžiami į gręžinius).

Horizontaliems šilumos kolektoriams reikia didelių žemės plotų

Horizontalūs vamzdynai (pagrinde PE) klojami 30 cm žemiau konkrečios vietovės įšalo zonos. Lietuvoje tai turėtų būti 1,7-2,0 m gylis. Kloti vamzdynus aukščiau racionalu tik tuose kraštuose, kur daug saulėtų dienų, nes grunto temperatūrą pakelia tiesioginiai saulės spinduliai. Lietuvoje įrengus kolektorius aukščiau nei nurodyta, ženkliai padidėja ekploatacinės išlaidos, kadangi šilumos siurblio kompresorius dirba intensyviau ir sunaudoja daugiau elektros energijos. Horizontalaus vamzdynų kolektoriaus įrengimo pagrindinis trūkumas yra, kad reikalingi dideli žemės plotai (šimtai m²), kuriuose vėliau nebus negalima tiesti komunikacijų ir statyti statinių. Be to, tokios sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo grunto tipo ir jo drėgnumo. Ilgametė vakariečių patirtis rodo, kad tokioje teritorijoje sukeliamas “vėlyvo pavasario” efektas.

Geoterminiai gręžiniai 

skaityti daugiau…